Kauno miestas

ISTORIJA:

Kaunas yra išsidėstęs slėnyje dviejų ilgiausių Lietuvos upių – Nemuno ir Neries, pirmą kartą paminėtas 1361 m. Iki XV amžiaus pradžios Kauno senoji pilis buvo svarbi vieta kryžiuočių ordinui. Po Lietuvos ir Lenkijos apjungtų jėgų pergalės Žalgirio (Griunvaldo) mūšyje 1410 m. - Vytauto Didžiojo valdymo metais, t. y. Lietuvos Didžiojo kunigaikščio (1392-1430) prasidėjo tikrasis nuosavybės laikotarpis. Tuo laikotarpiu Lietuva jau buvo priėmusi krikščionybę. Kaunui buvo suteiktos Magdeburgo teisės, tai buvo vystymosi metai prekyboje, amatuose, kultūroje ir stipriuose ryšiuose su Vakarų Europa. Kiekvienas vaikštinėdamas po senamiestį gali susidurti su dagybe vėlyvosios gotikos elementų. Miesto simbolis Metrikacijos rūmai yra pagrinde baroko stiliaus išlaikantis savyje gotikos, renesanso ir klasicizmo bruožus. Pats Kaunas surinko geriausius auksinių amžių bruožus. Pirmas Pasaulinis karas sustabdė tolimesnį Kauno vystymąsi. Kaune buvo karinė padėtis. Vilnius buvo užimtas rudų 1919 m., taigi šalies vyriausybė, ministrų kabinetas ir kiti pareigūnai persikėlė į Kauną. 1920 Lenkija nutraukė taikos sutartį su Suvalkais ir užėmė Vilnių. Kaunas tapo laikina sostine ir pagrindiniu šalies miestu. Per nepriklausomybės metus Kaunas augo ir gyventojų skaičius didėjo.

Pastatai buvo atstatyti ir daug naujų pastatų buvo pastatyta. Autobusai pradėjo kursuoti 1924 m. ir vandens tiekimas priemiesčiuose buvo atstatytas 1928. Tačiau šis trumpas periodas buvo nutrauktas brutalios Sovietų okupacijos. Ekonomika ir kultūra nukentėjo. Po Antro Pasaulinio karo atstatymo darbai prasidėjo. Hidroelektrinė pradėjo veikti 1959 m. Tiktai nuo 1988 m. ryšium su išsilaisvinimu prasidėjo nauji darbai. Senamiesčio gatvės, aikštės, Karo muziejaus sodelis įgavo savo ankstesnį vaizdą atstatant paminklus nuo nepriklausomybės laikų.

SENAMIESTIS

Kaunas turi nuostabų senamiestį, kuriame yra randasi senoviniai architektūriniai paminklai: XIII a. pilies likučiai, Katedra, Jėzuitų ir Šventosios Trejybės bažnyčios taip kaip ir Metrikacijos rūmai praminti „Baltąja gulbe“ dėl savo nuostabios architektūros. Rotušės aikštė yra pats svarbiausias Senamiesčio architektūrinis akcentas, primenantis viduramžius su ankstyvąja Vytauto bažnyčios gotika ir vėlyvąja Perkūno namų gotika esančia netoliese nuo Rotušės aikštės. Senamiesčio aikštės ir pastatai ir gatvės supančios juos yra pastatyti iš plytų su daugeliu restoranų barų ir kavinių, taip pat ir meno galerijos ir Lietuvos liaudies dirbinių ir suvenyrų parduotuvės, kurie yra populiarūs tarp turistų.

KAUNO PILIS

Pilis pastatyta XIII a. buvo pirmas Lietuvos gynybos tvirtovė. Supančios sienos buvo daugiau nei 2 metrų pločio ir 13 aukščio. 1362 m. po trijų savaičių apsiausties kryžiuočiai sunaikino ją ir 1368 m. buvo stipresnė pilis. Pilis turėjo du bokštus per ištisus amžius jie buvo nuplauti Neries ir šiaurinės sienos su bokštais sugriuvo.

KATEDRA

Pirma bažnyčia buvo pastatyta ankstyvajame XV a. Navos buvo pastatytos XVI a. ir baroko stiliaus statyba tesėsi iki 1775. Įdomi neogotiška koplyčia. 1895 metais bažnyčia tapo katedra ir buvo iškilusi iki bazilikos lygio 1921. Bokšto aukštis 41,9 meto. Vienoje iš sienų vyskupas ir rašytojas Motiejus Valančius yra palaidotas.

MIESTO AIKŠTĖ

Senovinė Kauno širdis yra miesto aikštė apsupta XVI a. daugeliu vokiečių pirklių namų. Metrikacijos rūmai centriniai bokštai yra 53 metrų aukščio, vėlesniojo baroko stiliumi su ankstesniojo klasicizmo ir gotikos architektūros elementais. Statyba prasidėjo 1542 metais ir buvo numatyta pastatyti vieno aukšto pastatą. Antras aukštas ir bokštas buvo pastatyti XVI amžiaus pabaigoje. Bokšto rūsys tarnavo kaip kalėjimas ir sandėlis. Pirmas aukštas buvo skirtas prekybininkams ir kalėjimo sargybai. Antras aukštas – teismo pareigūnams, turtams ir archyvui laikyti. Dalinai sugriauta per Švedijos – Rusijos karą (1655-1660 m.) ir buvo skirtas miesto valdžiai po atstatymo 1771 m. Po caro rėžimo ji buvo performuota į ortodoksų bažnyčią ir netgi pasitarnavo kaip laikinoji caro buveinė 1837 m.

VYTAUTO BAŽNYČIA

Pastatyta XV amžiaus pradžioje savo kilme priklausė pranciškonų vienuoliams. Bažnyčia buvo suprojektuota gotikos stilium be bokšto, kuris buvo pastatytas tiktai XV a. pabaigoje ir ramiomis baltos spalvos sienomis. Per Napoleono karą prancūzai naudojo ją kaip ginklų sandėlį. 1819 metais atstatomieji darbai buvo finansuojami labdaros.

PERKŪNO NAMAI

Panašūs savo stiliumi į Šv. Onos bažnyčią Vilniuje. Perkūno namai vienas iš pačių originaliausių pavyzdžių vėlyvosios gotikos Lietuvoje. Susidomėjimas ja išaugo XIX a. kadangi romantiškos prigimties istorikai paskelbė ja dievo Perkūno šventove. Pagal legendą vykstant atstatomiesiems darbams 1818 m. darbininkai rado mažą statulą (27 cm.) su miestu, šventovėmis ir trimis žuvimis savo rankose, kurie turėjo simbolizuoti Perkūną, bet statula buvo pamesta.

Pastatyti XV a. pabaigoje pasitarnavo kaip Jėzuitu koplyčia arba Hanse pastatas. 1722 metais Jėzuitai išsikėlė ir pastatas buvo negyvenamas iki jo atstatymo ankstyvajam XIX a. po kurios jis tarnavo kaip mokykla. 1844 m. pirmas Dramos teatras buvo įkurtas čia. Po 1863 m. plytinis pastatas sugriuvo. Turtinga pastato architektūra simbolizavo ekonominę Hanso ir vokiečių galios plėtojimą.

ŠV. PRANCIŠKAUS BAŽNYČIA IR JĖZUITŲ VIENUOLYNAS

Bažnyčios statyba, vėlyvojo baroko stiliumi, prasidėjo 1666 m., bet nukentėjo nuo dažnų atstatinėjimo darbų dėl gaisrų. 1825 metais ji buvo paversta į Aleksandro Nevski ortodoksų bažnyčią. Po Pirmojo Pasaulinio karo ji buvo sugražinta Jėzuitams ir nuo 1962 m. pastatas priklausė profesinei mokyklai ir buvo sugražintas tikintiesiems 1990 metais.

MUZIEJAI:

LIETUVOS MEDICINOS IR FARMACIJOS MUZIEJUS

Senas farmacijos instrumentų ir atkurtas tradicinės Lietuvos farmacijos interjeras amžiaus posūkyje gali būti matomas XVII amžiaus pastate, kuris savo originalumu tapo Farmacijos muziejumi.

LIAUDIES MUZIKOS IR INSTRUMENTŲ MUZIEJUS

Smuikai, mandolinos ir akordeonai. Ypač įdomu vaikams ir paaugliams šimtai skambučių skambančių lubose, mansardoje.

LIETUVOS LITERATŪROS MAIRONIO MUZIEJUS

Didžiojo Lietuvos kunigo ir poeto Maironio statula buvo pastatyta priešais Rotušės 13 t. y. prieš namą, kuriame jis gyveno nuo 1910 iki jo mirties 1932 metų. 1936 m. muziejus buvo įkurtas jo garbei kuriame buvo parodyti jo darbo ir gyvenamieji kambariai, taip pat ir paroda kitų Lietuvos rašytojų.

LAISVĖS ALĖJA

Laivės alėja yra pagrindinė Kauno verslo vieta su ofisais parduotuvėm restoranais ir bankais. Kauno gyventojai mėgsta vaikštinėti 1,621 kilometrų ilgio gatve suprojektuota vėlyvajam XIX amžiuj, kuri veda į Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčią. 1982 ji buvo uždaryta dėl eismo ir pagrindinis medžių alėjos takas buvo išsibarstęs su dau0gybe šakų. Žaluma suteikianti ramybę vasarą gali tapti gana pilka ir niūri žiemą.

ŠV. MIKALOJAUS ARCHANGELO BAŽNYČIA

Mėlyna imponuojanti katalikų bažnyčia yra dažnai vadinama „soboras“ kadangi ji turi visus ortodoksų bažnyčios bruožus. Pertvarkyta į meno galeriją Sovietiniu laikotarpiu, ji buvo neseniai dar kartą atidaryta melstis žmonėms, tačiau interjeras vis dar nėra užbaigtas. Pastatyta 1891 – 1893 rusų architektų neobizantinio stiliaus simetriškas pastatas Laisvės alėjos pabaigoje buvo skirtas Kauno pilies kariuomenei.

VYTAUTO PAMINKLAS

Tai originalus paminklas „Lietuvos valdžios kūrėjui“ stovintis panemunės karo akademijoje ir kuris neseniai buvo pastatytas miesto širdyje. Bronzinė Vytauto Didžiojo statula tvirtai dominuoja keturis nugalėtus kareivius: rusą, lenką, totorių ir sutriuškintą vokiečių kryžiuotį laikantį sulūžusį kardą simbolizuojantį pergalę prieš kryžiuočių kunigaikščius.

M. K. ČIURLIONIO MENO GALERIJA

Pastatyta 1936 m. Čiurlionio meno galerija talpina 360 meno darbų M. K. Čiurlionio kūrinių įžymaus Lietuvos poeto ir kompozitoriaus. Paslaptingas ir modernus Čiurlionis (1875-1911 m.) suvokė gamtą kaip grožio šaltinį. Specialioje klausymo salėje jūs galite klausytis kai kurių jo simfonijų ir orkestro kūrinių.

ROMAS KALANTA

1997 gegužės 14 d. 19-os metų studentas Romas Kalanta paaukojo savo gyvybę tėvynės labui, miesto sode, protestuodamas prieš Sovietinę sistemą. Savo paskutiniame laiške jis aiškino: „Koks tikslas yra gyventi? Kad ši sistema mane nužudytų? Bus geriau aš save nužudysiu iškart...“

VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJUS

Tai yra vienas iš svarbiausių muziejų Lietuvoje kurį vertą buvo pavaizduoti ant 20 Lt kupiūros. Muziejus vaizduoja Lietuvos istoriją per ištisus amžius nuo prieš istorinės Lietuvos iki dabartinės Lietuvos. Ypač didelis susidomėjimas yra „Lituanikos“ nuolaužomis, kuriuo Lietuvos lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas bandė nesustodami perskristi iš New Yourk į Kauną 1933 m. Jų lėktuvas sudužo Vokietijoje, netoli jų tėvynės - jūs galite pamatyti du didvyrius ant 10 Lt kupiūros. Tolimesnės parodos apima Vytauto Didžiojo universiteto istoriją, kuris buvo įkurtas 1922, uždarytas 1940 ir atidarytas 1990 metais.

A ŽMUIDZINAVIČIAUS KOLEKCIJA (VELNIŲ MUZIEJUS)

Įspūdinga Žmuidzinavičiaus medinių velnių statulėlių kolekcija galbūt tapo pačiu įdomiausiu muziejum Kaune, kurio negalima nepamatyti. Liaudės dailininkas, kuris įstatydavo paveikslus parodoje rinko velnius per visą savo gyvenimą (1876-1966 m.). Parodoje yra daugiau kaip 1700 šėtono atvaizdų, kuri didėjo per ištisus metus ir nauji užsienietiški velniai taip pat buvo įtraukti. Dėmesio vertos yra medinės Hitlerio ir Stalino velniškos figūros šokančios virš Lietuvos.

TADO IVANAUSKO ZOOLOGIJOS MUZIEJUS

Impressive collection of rate species and stuffed animals collected by Lithuanian zoologist professor Tadas Ivanauskas. Well presented with Lithuanian, English, Russian and Latin explanations. After putting on protections your shoes in the cellar at the wardrobe, start your visit from the third floor and then work your way down following the evolution to the more develloped species of Lithuania's wildlife.

ZOOLOGIJOS SODAS

Kelionė į Kauną nesibaigia be vizito į zoologijos sodą, kuris yra kitoje Ąžuolyno parko pusėje. Dėl pinigų stygiaus zoologijos sodas yra apgailėtinoj būklėj, bet jį verta pamatyti. Pagrindinė atrakcija yra žirafos ir begemotai. 3000 gyvūnų ir ypač rudųjų meškų ir baltųjų meškų, kurie atrodo nelaimingi savo narvuose. Aplankykite į stumbrą, buvusį Kauno simbolį greta įėjimo. Prašau nešerkite ir neerzinkite gyvūnų!

VYTAUTO PARKAS \ ĄŽUOLYNO PARKAS

Laisvės alėjos pabaigoje lipkite laiptais į Vytauto parką su vaizdu į miestą. Čia rasite supynes ir kitus vaikų atrakcionus bei burėjas.

Už Dariau ir Girėno sporto centro ir teniso kortų jūs surasite tankų ąžuolyno parką.

Miesto parkas yra labai populiarus sportiniam bėgimui arba atpalaiduojančiam pasivaikščiojimui vasara. Atkreipkite dėmesį į bronzinę bizono statulą kaip į buvusį Kauno simbolį.

Vilniaus miestas

Vilnius yra Lietuvos sostinė didžiausias ir gražiausias Lietuvos miestas su 600000 Lietuvos gyventojų. Miestas buvo įkurtas 1323 m., randasi Neries ir Vilnios upių santakoje ir yra apsuptas spalvingų miškingų kalnelių.

Miesto istorija buvo nerami, kaip ir tautos. Ištisus amžius ji buvo nuolatos naikinama per vykstančius karus bei gaisrus. Jis sugebėjo išlaikyti savo unikalumą, kaip sąlyčio tašką tarp vakarų ir rytų kultūros. Turtinga Vilniaus istorija liudija įvairovę architektūrinių bruožų – bažnyčių, bokštų, tvirtovių, atskirų viduramžio kiemų ir siaurų gatvių.Vilniaus senamiestis apimantis 360 hektarų teritorijos yra vienas iš didžiausių Rytų Europoje. Todėl nenuostabu, kad 1994 m. Senamiestis buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldimų vietų sąrašą. Čia yra visi garsiausi architektūriniai stiliai – gotikos, renesanso, baroko ir klasikinio – papildo ir puošia vienas kitą.

Vilnius yra ne tik tai šalies politinis ir kultūrinis centras bet ir geografinis Europos žemyno centras. Centras yra 24 kilometrai Vilniaus šiaurės kryptimi ir jis tapo viena iš turistų atrakcijų.

Geriausias būdas pažinti Vilnių yra patirti viską pačiam.

 

į viršų